Apie pasakų terapijos svarbą vaiko raidai

Pasaka – nuo seno neatsiejamas įrankis tinkamai vaiko raidai ir pasaulėvokai formuoti. Pasaka – puikus įrankis parodyti vaikui bendravimo ir elgesio modelius. Pasakos, atkeliavusios iš žilos senovės, nugludintos daugelio žmonių perduodant jas iš lūpų į lūpas, yra tiesiog kupinos išminties. Jos sužadina vaizduotės pasaulį, padeda išsiaiškinti savo jausmus ir emocijas, pripažįsta vaikui aktualias problemas ir pasiūlo būdus joms spręsti bei žada šviesios ateities viltį.

Taigi pasakos yra tampriai susijusios su daugeliu, turbūt net visais, asmenybės aspektais, ir savo prasmingumu yra aktualios įvairiais amžiaus tarpsniais, įskaitant ir suaugusiojo.

Pasak psichologijos mokslo klasiko Carl’o Gustav’o Jung’o, pasakos moko vaikus susitvarkyti su esminiais žmogaus viduje kylančiais konfliktais, troškimais ir santykiais sveiku, visuomenei priimtinu būdu, ir tokiu būdu įgyti įgūdžiai daro milžinišką poveikį vaiko psichinei sveikatai, gyvenimo kokybei, vertybių sistemai bei įsitikinimams. Pasakos remiasi simbolių kalba, o ši leidžia atverti vartus tarp sąmonės ir pasąmonės, taigi nors mažas vaikas tiesiogiai gal ir nesuvokia, ko jį moko konkreti pasaka, ši informacija „įsirašo“ į jo pasąmonę ir pamažu tampa vertybių pagrindu.

2024 m. rugsėjo 12 d. Raseinių rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai, švietimo pagalbos specialistai buvo pakviesti į susitikimą su psichologe Dalia Daiva Gaspravičiūte, kuri atskleidė dar gilesnius terapinių pasakų naudos vaiko raidai lobynus.

Dėkojame Raseinių rajono švietimo pagalbos tarnybai ir Raseinių rajono pedagogams už SMALSUMĄ ir sutelktą dėmesį į terapinių pasakų įtaką vaiko asmenybės raidai.

 Direktorė Indrė Matevičienė