Pagal projektą "Nuolatinis tobulinimas švietime" parengta 2026 metų veiklų santrauka pagal 1 lapo taikymo principą.

2026 m. gegužės 14 d. lopšelyje-darželyje programos PEPIS diegimo koordinatorė socialinė pedgogė Asta Kavaliauskienė ir fizinio ugdymo mokytoja Renata Norkienė dalyvavo respublikinėje metodinėje praktinėje konferencijoje "Čiauškučio PEPIS kelionė".

Pagal projektą „Nuolatinis tobulinimas švietime“ 2026 m. gegužės 14 d. lopšelyje-darželyje lankėsi konsultantas Adas Papartis. Susitikimo metu buvo aptarti grupėse kuriami "Duomenų centrai", jų veiklos kryptys bei tolimesni žingsniai.

Kiekvienoje grupėje diskutavome apie grupės paskirtį ir veiklos organizavimą. Buvo susitarta dėl grupių misijos, bendrų darbo principų, tarpusavio susitarimų, pagrindinių tikslų bei atsakomybių. Taip pat aptarti būdai, kaip "Duomenų centrai" padės efektyviau analizuoti vaikų pasiekimus, stebėti pažangą ir priimti duomenimis grįstus sprendimus ugdymo kokybei gerinti.

Konsultantas akcentavo bendradarbiavimo, aiškios komunikacijos ir nuolatinio reflektavimo svarbą, siekiant kryptingo ir tvaraus švietimo tobulinimo proceso. Susitikimas tapo svarbiu žingsniu stiprinant komandų susitelkimą ir bendrą supratimą apie projekto tikslus.

Lopšelio-darželio direktorė Indrė Matevičienė 2026 m. gegužės 12-13 d. dalyvavo konferencijoje "Pasidalytoji lyderystė švietime". Pasidalytoji lyderystė švietime – tai vadovavimo modelis, kai atsakomybė už sprendimus, iniciatyvas ir mokyklos tobulinimą nėra sutelkta tik vieno vadovo rankose. Lyderystė paskirstoma tarp įvairių bendruomenės narių: mokyklos vadovų, mokytojų, pagalbos specialistų, kartais ir mokinių ar tėvų. Pagrindinė idėja – žmonės, kurie turi kompetencijų ir iniciatyvos konkrečioje srityje, gali tapti lyderiais nepriklausomai nuo oficialių pareigų.

Lopšelio-darželio komanda (lopšelio-darželio socialinė pedagogė Asta Kavaliauskienė, logopedė Milda Vežbavičienė, priešmokyklinio ugdymo mokytojos Vilma Ilevičienė ir Rita Juškevičienė, ikimokyklinio ugdymo mokytojos Ligita Žukauskaitė ir Zita Urbonavičienė) 2026 m.gegužės 13 d. vyko į Vilniaus Volungės darželį - mokyklą susipažinti su ten įgyvendinamu projektu "Nuolatinis tobulinimas švietime". Susipažino su ten kuriamomis edukacinėmis erdvėmis, plėtojamais ugdymo kontekstas, universalaus dizaino mokymuisi principų taikymu, vaikų pasiekimų dokumentavimu ir pan. 

Direktorė Indrė Matevičienė

Įgyvendinta refleksijos priemonė "Šeimos priklausymo bendruomenei dimensijos", kuri padės lopšelio-darželio specialistams įsivertinti ir veikti kaip partneriams, siekiant geriau suprasti šeimų patirtis, priimti teisingus sprendimus, planuoti veiklas, padedančias šeimoms jaustis bendruomenės dalimi.

Lopšelio-darželio pedagogai 2026 m. balandžio mėn. dalyvavo mokytojų psichologinės gerovės tyrime. 2026 m. gegužės 12 d. į darželį tyrimo rezultatų pristatymui, aptarimui atvyko psichologas Vladas Golambiauskas. Kartu su bendruomene analizuotos išvados, tyrumo rezultatai, galimi sprendimai ir pan. Tyrimo metu buvo vertinama: suvokiamas streso lygis; nerimo simptomai; psichologinės gerovės indeksas; miego trukmė ir kokybė; profesinis ir/ar asmeninis perdegimas; streso įveikos strategijos.

Lopšelio-darželio bendruomenė 2026 m. gegužės 11 d. susibūrė paminėti Tarptautinę judėjimo sveikatos labui dieną, minimą gegužės 10-ąją. Ši diena primena, kaip svarbu rūpintis savo sveikata, būti fiziškai aktyviems ir kuo daugiau judėti kasdienėje veikloje. Ta pačia proga prisijungėme ir prie Lietuvoje vykstančios skaitymo skatinimo akcijos „Lietuva skaito“, kviečiančios atrasti skaitymo džiaugsmą bei stiprinti bendrystę per knygas.

Minint šią dieną lopšelio-darželio bendruomenė kartu sukūrė nuotaikingą bendruomenės šokį. Skambant muzikai netrūko šypsenų, aktyvaus judėjimo ir gerų emocijų. O lauko erdvėje vykusi paslėptų knygų paieška bendruomenės narius įtraukė į smagią ir aktyvią veiklą, kupiną atradimo džiaugsmo ir bendrystės. Surastos knygos tapo miela staigmena bei paskatinimu dar dažniau atsiversti knygą ir pasinerti į skaitymo pasaulį.

Ši diena tapo puikia proga bendruomenės nariams pabūti kartu, aktyviai ir prasmingai praleisti laiką, stiprinti sveikos gyvensenos įpročius bei dar kartą įsitikinti, kad judėjimas ir skaitymas gali suteikti daug džiaugsmo, gerų emocijų ir įkvėpimo.

Gegužės 8 d. priešmokyklinio ugdymo grupės „Kregždutės“ vaikai lankėsi Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje, kur jų laukė smagi ir kupina atradimų edukacinė veikla. Mažieji smalsiai apžiūrinėjo bibliotekos erdves, vartė įvairias knygeles, domėjosi spalvingomis iliustracijomis. Vaikai klausėsi garsinės sensorinės pasakos, kuri padėjo nusikelti į stebuklingą pasakų pasaulį, lavino vaizduotę ir klausymo įgūdžius. Po pasakos priešmokyklinukai kūrybiškai įsitraukė į piešimą ant šviečiančių stalų – šviesos ir spalvų žaismas suteikė daug džiaugsmo bei paskatino vaikų kūrybiškumą. Didelį susidomėjimą sukėlė ir sensorinis kambarys, kuriame vaikai galėjo atsipalaiduoti, tyrinėti šviesas,  įvairius pojūčius. Ši veikla suteikė daug teigiamų emocijų, skatino vaikų smalsumą ir padėjo lavinti sensorinius pojūčius.

Išvyka į biblioteką vaikams paliko daug gražių įspūdžių, praturtino jų patirtis ir dar labiau paskatino domėtis knygomis bei kūrybine veikla.

Mokytoja Vilma Ilevičienė

Raseinių lopšelio-darželio „Saulutė“ specialioji pedagogė-logopedė Rasa Jokubauskienė gegužės 7 d. dalyvavo vienos dienos stažuotėje Vilniuje su kitais Raseinių rajono švietimo pagalbos specialistais. Ten vyko mokymai „Elgesio ir emocijų sutrikimų turintis vaikas mokykloje“, kuriuos vedė lektorė-psichologė Ernesta Smilingytė ir ergoterapeutė, TBRI praktikė Jovita Mincė. Specialistės kalbėjo apie vaiko elgesį lemiančius veiksnius, pateikė pratikas mokinių elgesio reguliacijai, koreguliacijai, išsamiai kalbėjo apie "kūno biudžetą" (įnašus ir išlaidas, kurie jį papildo arba eikvoja). Specialistės akcentavo, kad vaiko elgesys yra tik ledkalnio viršūnė, kurią mes matome, bet po ja gali slypėti daugybė priežasčių, kurios neleidžia jam elgtis taip, kaip mes iš jo tikimės. Svarbu atrasti tas priežastis, pašalinti ir papildyti vaiko „kūno biudžetą“ atsargomis, kurios leistų jam susireguliuoti, išbūti aplinkoje, kurią mes sukuriame ir mokytis. Tas įmanoma tik pašalinus trikdžius, kurie jam trukdo dalyvauti ugdymo procese.