Klausantis, kuriant pasaką formuojasi socialinės, kalbinės kompetencijos, lavinama vaizduotė, plečiamas žodynas, mokomasi nuosekliai dėstyti mintis, formuojasi savikontrolės įgūdžiai. Siekdamos tobulinti vaikų socialines, kalbines kompetencijas logopedė Milda Vežbavičienė ir socialinė pedagogė Asta Kavaliauskienė parengė ir įgyvendino nacionalinį eTwining projektą „Pasaka maiše“. Prie projekto prisijungė Alytaus lopšelio – darželio „Pasaka“, Rokiškio lopšelio – darželio „Varpelis", Alytaus lopšelio – darželio „Saulutė“ pedagogai.
Projekto tikslas: žinių apibendrinimas, ką mokėmės, sužinojome per mėnesį.
Projekto nauda: raidžių pažinimas ir jų dėliojimas skatina vaiko kalbos vystymąsi, loginį mąstymą, lavina estetinį suvokimą, žadina kūrybiškumą, skatina bendrystę.
RUGSĖJIS
SPALIS
LAPKRITIS
GRUODIS
SAUSIS
VASARIS
KOVAS
BALANDIS
Specialioji pedagogė-logopedė Rasa Jokubauskienė parengė informaciją tėvams, kuri padės atpažinti dėmesio sunkumų turinčius vaikus. Taip pat bendras rekomendacijas, kaip tėvai turėtų auklėti bei ugdyti tokius vaikus. Šalia rekomendacijų pateikta ir užduočių, kurių tikslas - lavinti vaikų, turinčių aktyvumo ir dėmesio sunkumų, regimąjį ir girdimąjį dėmesį bei suvokimą. Kviečiame atlikti užduotis namuose kartu su vaikais: https://padlet.com/
Vaikų kalbos raidos skatinimas ankstyvajame amžiuje
Parengė logopedė Milda Vežbavičienė
Nors ankstyvuoju vystymosi laikotarpiu vaikui yra rekomenduojama atsiriboti nuo informacinių technologijų priemonių, daugelis šiuolaikinių tėvų naudoja šias priemones kaip būdą vaikų nuraminimui. Ypač tai pasireiškė karantino laikotarpiu, kai tėvai buvo priversti būti namuose su savo vaikais ir kartu dirbti nuotoliniu būdu. Viso to pasekmė – vaikai mažai kalba ir/arba jų kalba sunkiai suprantama, sakiniuose painiojasi lietuviški su angliškais žodžiai.
Dažnas atvejis, kai ryte atėjus vaikui į darželį išgirsime ne labas rytas, bet „hello“ ar vakare atsisveikinant vietoj viso gero – „goodbye“. Vieni tėvai džiaugiasi, nes mano, kad jų vaikas jau turi anglų kalbos pradžiamokslį, kiti – paskubomis bando jį pataisyti.
Ankstyvajame amžiuje mokyti užsienio kalbų reikia teisingai ir taisyklingai. Kol vaikas dar neturi tvirtų kalbinių įgūdžių, nemoka taisyklingai kalbėti gimtąja kalba, neturėtų „netvarkingai“ mokytis kitų kalbų bei visą dieną žiūrėti filmukus užsienio kalba, pritaikyti lengviausius užsienio žodžius savo kalbai, pvz. „hello“ yra lengviau pasakoma nei „labas rytas“, „blue ball“ lengviau nei „mėlynas kamuolys“, todėl vaikai dažnai lietuviškas formuluotes pakeičia angliškomis. Siekiant to išvengti, reikia stengtis, kad kiekvieno išmokto užsienio žodžio atitikmenį vaikas žinotų ir lietuviškai bei naudoti tas kompiuterines programas, filmukus, žaidimus, kurie yra lietuvių kalba.
Kompiuteriu, telefonu galima mokytis piešti, mokyti atpažinti, palyginti daiktus, spalvas, figūras, gyvūnus, dėlioti dėliones ir t.t.
Tikslingai naudojant informacines technologines priemones galima padėti atsiskleisti vaiko kūrybiškumui, patenkinti smalsumą, lavinti mąstymą.
Logopedė Milda Vežbavičienė
Jau prasidėjo vasara ir kai kurie vaikučiai laiką leidžia namuose su broliais, sesėmis, tėveliais ar seneliais. Kad turiningiau praeitų laikas, psichologė Rasa Baležentytė ir socialinė pedagogė Asta Kavaliauskienė parengė įvairių veiklų pasiūlymų lankstinuką vasaros metui.
Su vaikais ir šeimomis dirbantys specialistai pastebi, kad užsitęsęs karantinas, nuotolinis mokymasis blogina vaikų sveikatą.
Išskyrė tris vaikų nutukimo priežastis ir pataria, kaip to išvengti