Nors vyrauja nuomonė, kad patyčios dažniausiai pasitaiko tarp paauglių, jų apraiškų aptinkama jau vaikų darželiuose. Į klausimą, ką mes darome ne taip, atsakyti ryžosi Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Ugdymo mokslų fakulteto Vaikystės studijų katedros asistentė Ieva Kerulienė. Ji  kartu su Aida Užpurvyte atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama atskleisti patyčių apraiškas 3–6 m. vaikų grupėse.

Tyrimas parodė, jog siekiant sumažinti patyčių mastą pirminė prevencija turėtų būti vykdoma jau ikimokyklinio ugdymo įstaigose. „Mes klaidingai galvojame, kad patyčios – paauglystės problema. Užsienio mokslininkų tyrimai rodo, kad pagrindinės patyčių formos aptinkamos jau vaikų darželyje. Tyčiotis vaikai išmoksta dar ikimokykliniame amžiuje, stebėdami savo artimiausią aplinką, suaugusiųjų, bendraamžių elgesį. O mes daugiausia sprendžiame tik paauglių patyčių problemą, t. y. gydome „ligos" pasekmes, o ne priežastis", – tvirtina tyrėja.

Kitų šalių mokslininkai gerokai anksčiau suprato, kad sprendžiant patyčių problemą pirminė prevencija turi būti vykdoma jau ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. LEU dėstytoja sako, jog nuo to, kokias ugdymo(si) sąlygas sudarome ikimokyklinio amžiaus vaikui, labai priklauso visas tolesnis jo gyvenimas.

Tyrimo rezultatai patvirtino keltas prielaidas, kad pagrindinės patyčių formos aptinkamos jau vaikų darželyje. Jos pasireiškia agresija, nukreipta į kitą asmenį siekiant jį įskaudinti. Aiškinantis patyčių mastą ikimokyklinėse įstaigose, pasirinktas stebėjimo metodas – kasdienėje veikloje stebėti vaikai ir jų elgesys. Apibendrinus stebėjimo duomenis išryškėjo tendencija, jog vyrauja žodinė agresija. Daugiau nei pusę užfiksuotų situacijų sudaro pravardžiavimas, erzinimas, pašaipios replikos. Fizinės patyčių apraiškos sudaro apie trečdalį visų atvejų: trukdymas žaisti, tampymas už plaukų, daiktų gadinimas, atiminėjimas, pastūmimas. Dažniausiai skriaudėjais buvo pastebėti ketverių metų vaikai.

 Mokslinėje literatūroje teigiama, kad agresyviausi yra 2–4 metų vaikai. Būtent šiuo laikotarpiu išgyvenamas agresyvumo pikas, o po ketvirtojo gimtadienio, mokslininkės teigimu, tinkamai auklėjant vaiką fizinė agresija sumažėja, tačiau gerėjant kalbiniams įgūdžiams auga žodinė agresija. Patyčios atsiranda ir tampa bendravimo norma tada, kai mes jų nesustabdome ir neparodome, kaip kitaip vaikai galėtų elgtis. Vaikai didžiąją dalį veiksmų išmoksta mėgdžiodami suaugusiuosius. Nuolat prarasdami savitvardą, keikdamiesi, puldinėdami kitus mes savo vaikus išmokome elgtis lygiai taip pat. I.Kerulienė siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad pedagogai ir tėvai dažnai netoleruoja fizinės agresijos, tačiau žodinė vis dar laikoma norma („Nieko tokio...", „Tai tik žaidimas...", „Aš tik juokavau..."). Suaugusiesiems reikėtų įsisąmoninti, kad patyčios nepadeda vaikui sutvirtėti ir užsigrūdinti. „Patyčios atsiranda ir tampa bendravimo norma tada, kai mes jų nesustabdome ir neparodome, kaip kitaip vaikai galėtų elgtis. Vaikai didžiąją dalį veiksmų išmoksta mėgdžiodami suaugusiuosius. Nuolat prarasdami savitvardą, keikdamiesi, puldinėdami kitus mes savo vaikus išmokome elgtis lygiai taip pat", – tikina Vaikystės studijų katedros dėstytoja. Mokslininkė ikimokyklinio ugdymo pedagogams pirmiausia siūlo ugdyti pozityvaus bendravimo su kitais įgūdžius:

  • kalbėtis su vaikais apie tai, kas yra patyčios, akcentuoti, kad tai netinkamas, nepageidaujamas ir kitą skaudinantis elgesys;
  • nustatyti aiškias, nekintančias taisykles („Mes neturime teisės tyčiotis ir skaudinti kito", „Jei iš tavęs tyčiojasi – paprašyk auklėtojo pagalbos"), ribas, kad vaikas suprastų, koks elgesys priimtinas ir koks ne;
  • negali būti jokio agresyvaus elgesio toleravimo;
  • svarbu mokyti vaikus pačius spręsti problemas. Būtina nuolat stebėti vaikus, nes tik juos stebint galima geriau įsigilinti į situaciją, tuomet tampa aišku, kad kaltas nebūtinai tik tas, kuris naudoja fizinę jėgą.

Jei pedagogas pamato patyčias, iškart turi jas sustabdyti, paaiškinti, kodėl toks elgesys pažeidžia grupės taisykles, ir nustatyti tokio elgesio pasekmes. „Pedagogas turi pakalbėti ir su vaiku, iš kurio buvo tyčiojamasi, ir su skriaudėju. Tie pokalbiai turi vykti atskirai. Skriaudėjai turi žinoti, kad yra stebimi ir kad už patyčias sulauks atitinkamų pasekmių", – aiškina I. Kerulienė.

Parengta pagal http://www.tavovaikas.lt/darzelinukas/lavinimas-ir-ugdymas/tyciotis-vaikai-pradeda-jau-darzelyje-kaip-uzbegti-tam-uz-akiu.d?id=74402608

 

Kaip skirti 2%?
Kiekvienais metais norėdami skirti 2% savo jau sumokėtų pajamų mokesčių Jūs turite užpildyti specialią formą (FR5012-03 versija) ir iki gegužės 1 d. pateikti apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. Prašymo formą FR0512 Jūs galite:
Pateikti elektroniniu būdu
Jūs, kaip internetinės bankininkystės vartotojas, įeinate į internetinį banką ir pasirenkate elektroninį deklaravimą tiesiogiai portale deklaravimas.vmi.lt.
• Tiesiogiai įteikti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojui arba atsiųsti paštu
Prašymą užpildytą ranka (FR0512 v.3 forma PDF formatu) Jūs įteikiate tiesiogiai VMI darbuotojui arba įdėję į voką, užklijavę ir pasirašę ant voko užklijavimo linijos taip, kad voko nebūtų įmanoma atplėšti nepažeidus parašo vientisumo, išsiunčiate paštu gyvenamosios vietos apskrities mokesčių inspekcijai, žr. adresus.

Mūsų rekvizitai:
Pavadinimas:  Raseinių lopšelis-darželis „Saulutė“
Įstaigos kodas:  190082578
Paramos sąskaita: LT854010041400015857 
Luminor  Bank AB


2% lėšų panaudojimas

  • 2018 metai

 

Iš viso lėšų likutis 656 Eur.

2017-12-01 įsigyta dirbtinė eglė 240 cm. I buveinėje.

Iš viso lėšų likutis 855,00 Eur.

2017 m. lapkričio mėn. iš šių lėšų sumokėta už dažus ir priemones edukacinei dekoracijai gaminti darželio antros buveinės valgykloje 212,69 Eur.

Už 2017 m. 2 % surinkta 992,45 Eur.


  • 2017 metai

 

Fiksavimas

  • Informuoju, kad 2 % lėšų likutis 2017 m. birželio 1 d. buvo 2003,24 Eur.
  • 2017 m. birželio 19 d. lopšelis-darželis įsigijo interaktyvias grindis kartu su interaktyvių žaidimų komplektu. Grindų bendra vertė 3199,00 Eur. Dalis lėšų šioms grindims įsigyti buvo panaudota iš 2 % - 1928,00 Eur. Lieka nepanaudotų 2 % lėšų – 75,24 Eur.

                                                                                                                                                                                                                                       Direktorė Indrė Matevičienė