Spalio – lapkričio mėnesiais logopedė M.Vežbavičienė mokė visus darželio vaikus (išskyrus 2-3 m. amžiaus vaikus) bendros artikuliacinės mankštos, vėliau video medžiaga pasidalino su pedagogėmis, kad grupėse būtų galima savarankiškai daryti mankštelę.
2021 metų spalio mėnesį logopedė M.Vežbavičienė dalyvavo Respublikiniame ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų švietimo pagalbos specialistų (logopedų) vaikų tarties mokymo virtualiame projekte „Garsų S, Š užduočių kraitelė“.
Užduotį „Panašiai skambantys žodžiai“ parengė logopedė Milda Vežbavičienė
Vaikų kalbos raidos skatinimas ankstyvajame amžiuje
Parengė logopedė Milda Vežbavičienė
Kviečiame tėvelius prisijungti prie Padlet platformos, kurią sukūrė logopedė Milda Vežbavičienė:
Nors ankstyvuoju vystymosi laikotarpiu vaikui yra rekomenduojama atsiriboti nuo informacinių technologijų priemonių, daugelis šiuolaikinių tėvų naudoja šias priemones kaip būdą vaikų nuraminimui. Ypač tai pasireiškė karantino laikotarpiu, kai tėvai buvo priversti būti namuose su savo vaikais ir kartu dirbti nuotoliniu būdu. Viso to pasekmė – vaikai mažai kalba ir/arba jų kalba sunkiai suprantama, sakiniuose painiojasi lietuviški su angliškais žodžiai.
Dažnas atvejis, kai ryte atėjus vaikui į darželį išgirsime ne labas rytas, bet „hello“ ar vakare atsisveikinant vietoj viso gero – „goodbye“. Vieni tėvai džiaugiasi, nes mano, kad jų vaikas jau turi anglų kalbos pradžiamokslį, kiti – paskubomis bando jį pataisyti.
Ankstyvajame amžiuje mokyti užsienio kalbų reikia teisingai ir taisyklingai. Kol vaikas dar neturi tvirtų kalbinių įgūdžių, nemoka taisyklingai kalbėti gimtąja kalba, neturėtų „netvarkingai“ mokytis kitų kalbų bei visą dieną žiūrėti filmukus užsienio kalba, pritaikyti lengviausius užsienio žodžius savo kalbai, pvz. „hello“ yra lengviau pasakoma nei „labas rytas“, „blue ball“ lengviau nei „mėlynas kamuolys“, todėl vaikai dažnai lietuviškas formuluotes pakeičia angliškomis. Siekiant to išvengti, reikia stengtis, kad kiekvieno išmokto užsienio žodžio atitikmenį vaikas žinotų ir lietuviškai bei naudoti tas kompiuterines programas, filmukus, žaidimus, kurie yra lietuvių kalba.
Kompiuteriu, telefonu galima mokytis piešti, mokyti atpažinti, palyginti daiktus, spalvas, figūras, gyvūnus, dėlioti dėliones ir t.t.
Tikslingai naudojant informacines technologines priemones galima padėti atsiskleisti vaiko kūrybiškumui, patenkinti smalsumą, lavinti mąstymą.
Logopedė Milda Vežbavičienė
Jau prasidėjo vasara ir kai kurie vaikučiai laiką leidžia namuose su broliais, sesėmis, tėveliais ar seneliais. Kad turiningiau praeitų laikas, psichologė Rasa Baležentytė ir socialinė pedagogė Asta Kavaliauskienė parengė įvairių veiklų pasiūlymų lankstinuką vasaros metui.