Šiuolaikinių technologijų įtaka vaiko kalbos raidai

Nors ankstyvuoju vystymosi laikotarpiu vaikui yra rekomenduojama atsiriboti nuo informacinių technologijų priemonių, daugelis šiuolaikinių tėvų naudoja šias priemones  kaip būdą vaikų nuraminimui. Ypač tai pasireiškė karantino laikotarpiu, kai tėvai buvo priversti būti namuose su savo vaikais ir kartu dirbti nuotoliniu būdu. Viso to pasekmė – vaikai mažai kalba ir/arba jų kalba sunkiai suprantama, sakiniuose painiojasi lietuviški su angliškais žodžiai.

Dažnas atvejis, kai ryte atėjus vaikui į darželį išgirsime ne labas rytas, bet „hello“ ar vakare atsisveikinant vietoj viso gero – „goodbye“. Vieni tėvai džiaugiasi, nes mano, kad jų vaikas jau turi anglų kalbos pradžiamokslį, kiti – paskubomis bando jį pataisyti.

Ankstyvajame amžiuje mokyti užsienio kalbų reikia teisingai ir taisyklingai. Kol vaikas dar neturi tvirtų kalbinių įgūdžių, nemoka taisyklingai kalbėti gimtąja kalba, neturėtų „netvarkingai“ mokytis kitų kalbų bei visą dieną žiūrėti filmukus užsienio kalba, pritaikyti lengviausius užsienio žodžius savo kalbai, pvz. „hello“ yra lengviau pasakoma nei „labas rytas“, „blue ball“ lengviau nei „mėlynas kamuolys“, todėl vaikai dažnai lietuviškas formuluotes pakeičia angliškomis. Siekiant to išvengti,  reikia stengtis, kad kiekvieno išmokto užsienio žodžio atitikmenį vaikas žinotų ir lietuviškai bei naudoti tas kompiuterines programas, filmukus, žaidimus, kurie yra lietuvių kalba.

 Kompiuteriu, telefonu galima mokytis piešti, mokyti atpažinti, palyginti daiktus, spalvas, figūras, gyvūnus, dėlioti dėliones ir t.t.

Tikslingai naudojant informacines technologines priemones galima padėti atsiskleisti vaiko kūrybiškumui, patenkinti smalsumą, lavinti mąstymą.

Raseinių l/d „Saulutė“ logopedė Milda Vežbavičienė