Gero darželio koncepcija

PATVIRTINTA

Raseinių lopšelio-darželio „Saulutė“

direktoriaus 2019 m. gegužės 24 d.

įsakymu Nr. V-60                                                                                                                                                                                                                               

 RASEINIŲ LOPŠELIO-DARŽELIO „SAULUTĖ“ GGERO DARŽELIO KONCEPCIJA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 1. Raseinių lopšelio-darželio „Saulutė“ gero darželio koncepcija (toliau – Koncepcija) parengta, siekiant sudaryti prielaidas kelti Raseinių lopšelio-darželio „Saulutė“ (toliau – lopšelis-darželis) veiklos kokybės lygį, parodyti įstaigai veiklos kryptį bei gaires ir įgalinti ją veikti.

  1. 2. Koncepcijos paskirtis – būti universaliu šiuolaikinės švietimo įstaigos raidos orientyru, nurodančiu, kokie lopšelio-darželio bruožai laikomi vertingais, paskatinti lopšelio-darželio bendruomenės kūrybiškumą bei ilgalaikes lopšelio-darželio tobulinimo iniciatyvas. Ji skirta visoms interesų grupėms: pedagogams, tėvams, įstaigos administracijai, švietimo valdymo subjektams ir visuomenei.

II SKYRIUS

GERO DARŽELIO MODELIS

  1. 3. Geras darželis – pamatinėmis humanistinėmis vertybėmis ugdymą grindžianti, prasmės, atradimų ir asmens ugdymo(si) sėkmės siekianti įstaiga, kuri savo veikloje vadovaujasi lopšelio-darželio bendruomenės susitarimais ir atsakingumu.
  1. 4. Geros mokyklos modelyje išskirti pagrindiniai lopšelio-darželio veiklos dalyviai: vaikai, pedagogai, tėvai. Jų tarpusavio ryšiai pavaizduoti gero darželio modelio schemoje, kuri pateikiama Koncepcijos priede.
  2. 5. Koncepcijoje svarbiausiu sėkmingos lopšelio-darželio veiklos požymiu laikomas tinkamas tarpusavio ryšių palaikymas tarp dalyvių, t. y. geri (pageidaujami, priimtini) ugdymo(si) rezultatai (vaikai), įsitraukimo į veiklą aktyvumas (tėvai), geras (pageidaujamas, priimtinas) veiklos įsivertinimas (pedagogai) ir turtingos, įsimenančios, prasmingos, malonios gyvenimo lopšelyje-darželyje patirtys. Abu aspektai – rezultatai ir jų pasiekimo procesas – yra lygiaverčiai.
  3. 6. Vertinant mokyklos veiklą, siūloma laikytis Koncepcijoje išskirtų aspektų svarbos.
  4. 7. Geros mokyklos aspektai:

7.1. Pagrindiniai ir pageidaujami lopšelio-darželio veiklos rezultatai – vaikų asmenybės branda, individualias galimybes atitinkantys ugdymo(si) pasiekimai ir nuolatinė ugdymo(si) pažanga. Mokiniai suvokia save kaip asmenybes, džiaugiasi savo pasiekimais ir kantriai įveikia nesėkmes, neprarasdami tikėjimo, kad jiems pavyks. Jie priima naujus iššūkius kaip kelią į tobulėjimą, sveikai pasitiki savo jėgomis, tačiau adekvačiai ir kritiškai vertina realybę. 

Lopšelyje-darželyje vienodas dėmesys skiriamas visų asmens kompetencijų, nustatytų ugdymo programose, ugdymui(si). Įgyjami pagrindiniai gebėjimai, leidžiantys tapti pilietiškais, humaniškas vertybes puoselėjančiais visuomenės nariais ir sėkmingai planuoti asmeninį ir profesinį gyvenimą. Vaikų pasiekimai vertinami, atsižvelgiant ne vien į apibrėžtus, programinius ugdymo tikslus, bet ir į individualias kiekvieno vaiko išgales bei ypatybes, siekiant nuolatinės asmeninės pažangos vaikui tinkamu būdu ir tempu.

7.2. Gyvenimas įstaigoje – saviraiškus dalyvavimas. Jį apibūdina šie bruožai: veiklos, įvykiai ir nuotykiai (projektai, akcijos, talkos, pramogos ir kiti renginiai); vaikų savijauta (būti priimtam, gerbiamam, saugiam, džiaugtis buvimu įstaigoje ir laikyti jį prasmingu); bendruomeniškumas (narystė, vienybė, dalijimasis, rūpinimasis kitais, pagalba, įsipareigojimai); savivalda (tarimasis, sprendimų inicijavimas, priėmimas ir įgyvendinimas, įstaigos gyvenimo kūrimas).

Įstaigos gyvenime daug įdomios veiklos, įvykių ir nuotykių, kurių iniciatoriumi bei lyderiu gali būti bet kuris lopšelio-darželio bendruomenės narys. Vyrauja darna, humaniški santykiai, tolerancija ir geranoriškumas. Skatinama vaikų saviraiška, aktyvus dalyvavimas įvairiuose projektuose ir teminiuose renginiuose, kurių metu lavinami vaikų mąstymo, kūrybiškumo, lyderystės ir kiti gebėjimai, elgesio, bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžiai. Įstaigoje puoselėjamos pozityvios vertybės, skatinamas sveikas gyvenimo būdas. Vaikai jaučiasi psichologiškai saugūs, priimti, jų nuomonė ir idėjos yra išklausomos ir gerbiamos.

Įstaigos gyvenime ryškus bendruomeniškumas. Jaučiama organizacijos narių vienybė, talkinimas kitiems, įsipareigojimas draugams ir lopšelio-darželio bendruomenei. Tarpusavio santykiai grindžiami humaniškais geranoriškumo, pagarbos, pasitikėjimo, solidarumo, lygiateisiškumo principais. Stiprūs ryšiai tarp vaikų tėvų ir pedagogų, užtikrinantys ugdymo tikslų įgyvendinimą.

7.3. Ugdymasis – įdomus ir auginantis (stebinantis, provokuojantis, kuriantis iššūkius, pakankamai platus, gilus ir optimaliai sudėtingas); atviras ir patirtinis (pagrįstas abejone, tyrinėjimu, eksperimentavimu ir kūryba, teise klysti, rasti savo klaidas, jas taisyti); personalizuotas (suasmenintas) ir savivaldis (pagrįstas asmeniniais poreikiais ir klausimais, ugdymosi uždavinių, tempo, būdų, šaltinių ir partnerių pasirinkimu, savistaba ir įsivertinimu); interaktyvus (pagrįstas sąveikomis ir partnerystėmis, dialogiškas, bendruomeninis, tinklinis, peržengiantis įstaigos sienas (globalus)); kontekstualus, aktualus (ugdantis įvairias šiuolaikiniam gyvenimui būtinas kompetencijas, susietas su gyvenimo patirtimi, rengiantis spręsti realias pasaulio problemas, naudotis šaltinių ir informacinių technologijų įvairove).

Ugdymo turinys įdomus, provokuojantis, pakankamai platus ir gilus, kuriantis iššūkius. Mokomasi spręsti gyvenimiškas problemas, ugdomos šiuolaikiniam gyvenimui aktualios kompetencijos. Mokomasi tyrinėjant, eksperimentuojant, atrandant ir išrandant, kuriant, bendraujant. Ugdymasis pagrįstas dialogu (vaikų su vaikais, vaikų ir pedagogų) ir jo metu gaunama informacija, gimstančiomis idėjomis, sukuriamomis prasmėmis. Jis persikelia už lopšelio-darželio, virsdamas gyvenimo būdu – tęsiasi namuose, draugų būryje, neformalaus švietimo įstaigose, taip pat dalyvaujant socialiniuose tinkluose ir naudojant kitas šiuolaikinių technologijų teikiamas galimybes. 

7.4. Ugdymas – tikslingas (ugdymo tikslų ir būdų parinkimas, ugdymo planavimas, pagrįsti vaikų pažinimu, ugdymosi stebėjimu, apmąstymu, vertinimu); įvairus įvairiems (atsižvelgiantis į ugdymosi poreikių, pasirinkimų, galimybių, stilių skirtumus ir pasiūlantis įvairias bei tinkamas ugdymosi tempo, būdų, technikų galimybes); lankstus (taikantis įvairius ugdymo plano sudarymo, vaikų grupavimo, laiko ir lopšelio-darželio erdvių bei kitų išteklių panaudojimo modelius); partneriškas. 

Pedagogas yra vaiko pagalbininkas tyrinėjant pasaulį, ugdymosi partneris, tačiau ir autoritetas tose srityse, kuriose vaikui nepakanka patirties ar išminties. Ugdoma(si) pagal individualius poreikius ir pasirinkimus, pagrįstus asmenine patirtimi, siekiais,  prasmės suvokimu. Ugdomosios veiklos struktūra, scenarijai gali būti labai skirtingi, įvairiai ir lanksčiai organizuojamas ugdymo(si) laikas. Ugdymo(si) šaltiniai įvairūs, įtraukiantys, tikslingi, nebijoma naudoti įvairias ir netradicines priemones. 

7.5. Darbuotojai – asmenybių įvairovė. Juos apibūdina šie bruožai: nuostatų pozityvumas (savivertė; tikėjimas, pasitikėjimas ir rūpinimasis vaikais; darbo motyvacija – domėjimasis savo dalyku ir darbu lopšelyje-darželyje, entuziazmas); profesionalumas (dalyko išmanymas, profesijai būtinų kompetencijų turėjimas ir išmintis); asmeninis tobulėjimas (savistaba, mokymasis, atvirumas naujoms patirtims, judumas); subalansuotas kolektyvas (asmenybių įvairovė ir vienas kito papildymas, pedagogų amžiaus įvairovė, kartų perimamumas).

Visus lopšelyje-darželyje dirbančius asmenis sieja nuostatų pozityvumas, t. y. aukšta savivertė, pasitikėjimas ir rūpinimasis vaikais, aukšta darbo motyvacija, nuoširdus domėjimasis vykdoma veikla, pilietinė atsakomybė. Lopšelio-darželio darbuotojai – savo sričių profesionalai, kurie rūpinasi nuolatiniu asmeniniu tobulėjimu, plečia ne tik profesinį, bet ir bendrą kultūrinį akiratį. Jie atviri naujovėms, nebijo tyrinėti ir bandyti, mokosi iš kolegų ir vaikų, nepuola į neviltį nepavykus.

7.6. Lopšelio-darželio bendruomenė – besimokanti organizacija. Ją apibūdina šie bruožai: mokymasis su kitais ir iš kitų (bendruomenės mokymasis – dirbant su kolegomis, dalijantis patirtimi, atradimais, sumanymais ir kūriniais, stebint kolegų veiklas, drauge studijuojant įvairius šaltinius); sutelktumas (pedagogų ir kito personalo telkimasis į pasidalijusias pareigomis, vienos kitoms padedančias ir bendrų profesinių tikslų siekiančias grupes); refleksyvumas (lopšelio-darželio bendruomenės diskusijos, veiklos apmąstymas, įsivertinimas, jais pagrįsti susitarimai dėl ateities ir planavimas); mokymosi ir asmeninio tobulėjimo skatinimas (personalo tobulinimosi paskatos ir jo organizavimo sistema); organizacijos atvirumas pasauliui (partnerystės, bendri projektai ir kt.).

Savistaba, apmąstymas, ką žinau ir gebu, o ko – ne, kaip dirbu ir kaip būtų galima dirbti, tapęs įprasta praktika, kuria grindžiamas asmeninio mokymosi ir mokymosi su kitais bei iš jų planavimas.

Lopšelio-darželio bendruomenė refleksyvi: apmąsto ir aptaria savo veiklą ir bendro gyvenimo įvykius, įsivertina, geba pasimokyti iš patirties ir pagrįstai planuoti. Lopšelio-darželio nariai geba bendrai formuluoti tikslus, kurti viziją, derinti asmeninius tikslus su lopšelio-darželio bendruomenės tikslais. 

Lopšelis-darželis yra atvira pasauliui – lopšelio-darželio bendruomenės nariai domisi kintančia aplinka ir reaguoja į pokyčius. Skatinamas bendradarbiavimas su vietos bendruomene, išorinėmis organizacijomis, kitomis švietimo įstaigomis. 

7.7. Lyderystė ir vadyba – įgalinančios. Jas apibūdina šie bruožai: aiški, vienijanti, įkvepianti vizija (visiems žinoma, priimtina, siekiama įgyvendinti, grindžiama humaniškomis vertybėmis); dialogo ir susitarimų kultūra (visų lopšelio-darželio bendruomenės narių dalyvavimas priimant sprendimus); pa(si)dalyta lyderystė (pagrįsta pasitikėjimu, įsipareigojimu ir įgalinimu, skatinanti imtis iniciatyvos ir prisiimti atsakomybę valdymo kultūra); veiksmingas administravimas (skaidrus, paprastas, neapkraunantis, patogus administravimas, veiksmingas išteklių skirstymas ir ekonomiškas jų naudojimas); kūrybiškumas ir valia veikti (idėjų kūrimas, eksperimentavimas, drąsa rizikuoti, priimti sunkius sprendimus ir atkaklumas juos įgyvendinant).

Įstaigoje skatinama įgalinanti lyderystė. Nuomonių įvairovė ir diskusijos yra neatsiejama lopšelio-darželio gyvenimo dalis. Lopšelyje-darželyje vertinamas kūrybiškumas ir naujos idėjos, turima drąsos rizikuoti ir priimti sunkius sprendimus. Toks vadybos stilius palaiko lopšelio-darželio, kaip besimokančios organizacijos, darbo ir apskritai bendro gyvenimo būdą.

7.8. Ugdymo(si) aplinka – dinamiška, atvira ir funkcionali. Ugdymąsi stimuliuojanti aplinka -  knygos, detalių ir įrangos įvairovė, funkcionalūs ir originalūs baldai, spalvos, medžiagos, formos, apšvietimas, augalai, garsai, kvapai, patogi (ne)tvarka ir kt. Vaikų indėlis kuriant aplinką - įgyvendintos vaikų idėjos ir projektai, jų darbai, kūriniai, daiktai aplinkoje). Virtuali aplinka – lopšelio-darželio interneto svetainė, jos turinio ir naudojimo būdų įvairovė, gyvumas, populiarumas.

Vaikai prisideda prie lopšelio-darželio aplinkos kūrimo savo idėjomis ir darbais, dalyvauja kuriant aplinką, kurioje jiems gera, įdomu ir smagu būti.

7.9. Lopšelio-darželio viziją ir strategiją kuria lopšelio-darželio darbuotojai, vaikai ir jų tėvai, vietos bendruomenė ir įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, prisiimama atsakomybė už tikslų įgyvendinimą.

 III SKYRIUS

KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMO PRIELAIDOS

 8. Pagrindinė Koncepcijos įgyvendinimo prielaida yra įstaigos bendruomenės noras pačiai skatinti, inicijuoti pokyčius, keisti lopšelį-darželį.

  1. 9. Koncepcija turėtų būti naudojama kaip konceptualus pagrindas ir orientyras lopšelio-darželio veiklai tobulinti.

PRIEDAS