Raseinių lopšelis-darželis "Saulutė" 2025 m. lapkričio 3 d. dalyvavo nuotolinėje respublikinėje metodinėje praktinėje konferencijoje „Sveikas vaikas – stipri pradžia: universalus požiūris į sveikatos ugdymą ikimokykliniame amžiuje“. Konferencijos tikslas – skatinti ikimokyklinio ugdymo pedagogus, sveikatos specialistus taikyti universalius, į vaiką orientuotus sveikatos ugdymo principus, stiprinančius vaikų fizinę, emocinę ir socialinę gerovę, dalintis gerąja patirtimi, inovatyviais metodais bei efektyviais sprendimais, padedančiais užtikrinti sveiką ir tvirtą vaiko gyvenimo pradžią.
Konferencijoje patirtimi dalinosi ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Reda Jocienė ,,Sveikas maistas-sveikos gyvensenos dalis“. Raseinių lopšelis-darželis ,,Saulutė“ priklauso sveikatą stiprinančių mokyklų tinklui ir pripažintas Aktyvia mokykla. Siekiant ugdyti visapusiškai sveiką vaiką į ugdymo procesą integruojami S. Kneipo filosofijos elementai, sveikatos stiprinimo ir sveikos gyvensenos principai.
Sveikos gyvensenos vertybės nėra išmokstamos per vieną pokalbį – jos formuojasi per kasdienį patyrimą, žaidimą, suaugusiųjų pavyzdį ir bendruomenės atmosferą. Darželyje mes turime unikalią galimybę padėti vaikams atrasti sveiko maisto pasaulį – pažinti, paragauti, išmokti rinktis. Darželio grupė – tai maža bendruomenė, kurioje kiekvienas elgesys, žodis ir įprotis tampa ugdymu.
Sveikos mitybos kelyje patyriminio ugdymo metodas grindžiamas realiomis patirtimis, kaip iš sėklos išauginamas sveiko maisto produktas. Daržovių auginimo procesą ikimokyklinukai stebi iš arti, patys prie jo prisideda. Vaikų pasodinti bei prižiūrimi daigeliai, tyrinėjamas išaugintas derlius suteikia neišdildomų įspūdžių ir padeda pamėgti daržoves.
Gaminimas kartu – dar vienas būdas paskatinti vaikų domėjimąsi daržovėmis ir norą jų paragauti. Veiklos metu prisiminėme morkų ir bulvių savybes, jų naudą sveikatai. Vaikai dalinosi pastebėjimais, kaip karštis keičia produktų išvaizdą, tekstūrą ir skonį. Taip lavinami smalsumo, stebėjimo, lyginimo, ragavimo ir kalbėjimo gebėjimai. Per maisto ruošimą ugdomas bendradarbiavimas, kantrybė ir higienos įgūdžiai (plauti rankas, tvarkingai naudotis įrankiais). Karštu oro gruzdintuvėje keptos morkos ir bulvės yra ne tik skanios, bet ir labai sveikos. Vaikai sakė, paprašys namuose, kad iškeptų tokių daržovių.
Ruošiantis spraginti kukurūzus pasidomėjau, kad spraginti kukurūzai, pasak mokslininkų, yra sveikas užkandis – puikus antioksidantų ir celiuliozės šaltinis, kai juos ruošiant nepridedama per daug cukraus, druskos ar riebalų (https://popcornmood.lt/blogas/kodel-sveika-valgyti-kukuruzu-spragesius).
Prieš veiklą prisiminėme atsakingą elgesį su karštais daiktais ir virtuvės įrankiais. Darželyje spraginant kukurūzus sudarėme sąlygas tyrinėti kas nutinka kukurūzų grūdeliui jį kaitinant: vaikai stebėjo, klausėsi, apibūdino pojūčius ir pastebėtus pokyčius. Vaikai praturtino žodyną sąvokomis: šiluma, sprogsta, spragėsius, garas, traškus. Kepdami drauge “popkornai” skleidžia savotišką muziką, kur kiekvienas kukurūzas turi sau būdingą garsą. Ikimokyklinukų smalsumas buvo patenkintas, išvados iš matomų reiškinių padarytos-kai kukurūzų grūdeliai kaitinami, jų viduje esanti drėgmė virsta garais ir kai sprogsta sukuria baltą, įvairiaformį, išsipūtusį sveikuolišką spragėsį.
Kepimas vaflinėje visada sukelia vaikams daug emocijų – garsai, kvapai, laukimas... Tai visapusiškai juos įtraukiantis procesas. Vaikai dalyvavo nuo pradžios iki pabaigos: maišė tešlą, pylė į vaflinę, stebėjo, ragavo, kalbėjo apie sveikus ingredientus- naudojant viso grūdo miltus, mažiau cukraus. Veiklos metu buvo ugdomi bendravimo, bendradarbiavimo bei savarankiškumo gebėjimai. Lavinami kalbiniai įgūdžiai, įvardijant ingredientus, jų savybes, kvapus, skonius ir tekstūras. Formuojama sveikos mitybos nuostata ir supratimas, kad skanus maistas gali būti ir naudingas.
,,Minčių lietuje“ vaikai išsakė mintis ar galima iš turimų vaisių ir daržovių sukurti ,,paveikslą“? Išvardino kokius vaisius ir daržoves žino. Spėliojo, kokias figūras, veidukus ar gyvūnus galėtų sukurti iš daržovių ir vaisių. Dėliojo, komponavo, kurdami „valgomą paveikslą“. Kūrybinio proceso metu stebėjau, klausinėjau vaikų apie jų kūrinius (Pvz.: „Ką tavo agurko akis mato?“, „Koks vaisius labiausiai tinka burnai?“), prašiau apibūdinti formas, spalvas, kvapus. Prieš suvalgant savo meną, vaikai pristatė bendraamžiams savo lėkštes, pasakė kūrinio pavadinimą ir iš ko kūrė. Veikla skatino vaikų kūrybiškumą, pojūčių pažinimą ir pozityvų santykį su sveiku maistu. Vaikai su džiaugsmu dalyvavo procese, aktyviai reiškė idėjas, lavino smulkiąją motoriką, mokėsi bendradarbiauti. Matydami skirtingus panaudojimo būdus ir galimybes, ikimokyklinukai mielai suvalgo tai, ką patys pasigamina.
Aptarėme sulčiaspaudės paskirtį. Išsiaiškinome, kaip saugiai ja naudotis. Nusiplovę obuolius vaikai paeiliui dėjo obuolių gabalėlius į sulčiaspaudę, stebėjo, kaip iš vaisiaus išteka sultys, kaip keičiasi garsas, kvapas, spalva. Vaikams ragaujant ką tik išspaustas sultis aptarėme skonį, ar saldu, ar rūgštu. Ar tokias sultis norėtų gerti dažniau? Kodėl jos vadinamos „vitaminų šaltiniu“? Vaikai bandė pasidalinti žiniomis ,,Kodėl sveika gerti natūralias sultis?, Kuo jos skiriasi nuo pirktinių?“- mes darėme patys. Veikla tapo mažuoju eksperimentu, skatinančiu smalsumą ir suvokimą apie sveikos mitybos svarbą ir natūralių produktų vertę.
Skatinti bendrystę, tai kartu rinkti, ruošti ir gerti vaistažolių arbatą. Arbata skaniausia iš pačių užsiaugintų vaistažolių, kurias ikimokyklinukai prižiūrėjo, stebėjo jų augimą, nurinko. Gerdami arbatas susipažįsta su kvapais, spalvomis, skoniais. Džiugina, kai vaikai atpažįsta mėtą, ramunėlę. Pradeda suvokti priežasties–pasekmės ryšį – pasodino sėklą → prižiūrėjo → užaugo → galima panaudoti. Vaikai įgyja patirtį apie sveikatos stiprinimą natūraliu būdu.. Augintas vaistažoles įamžinome herbariume ir piešiniuose.
Ugdytiniai turi galimybę pamatyti, pauostyti, paragauti pačių užsiaugintų ir tėvelių dovanotų ramunėlių, čiobrelių, mėtų, liepų žiedų, kmynų arbatų. Jas saldiname dovanotu medumi.
Ši veikla padeda vaikui užmegzti ryšį su gamta, lavina pojūčius, skatina smalsumą ir atsakomybę, ugdo sveikos gyvensenos pagrindus ir teikia bendravimo džiaugsmą. Aptarėme, kad ir namuose vaikai kartu su tėveliais sodino, džiovino, degustavo ir atnešė į darželį vaistingųjų augalų. Iš kurių gaminamės ir geriame arbatėles.
Darželyje užaugintus daigus dovanojome šeimoms į namus. Namuose augindami moliūgus vaikai stebėjo moliūgo augimo etapus. Mokėsi prižiūrėti augalą: laistyti, stebėjo jo pokyčius. Su tėveliais išbandė moliūgo panaudojimą virtuvėje: sriubai ar kepiniams. Į darželį buvo atnešę paragauti moliūgo cukatų.
Tėveliai fotografavo šeimose išaugintas daržoves. O vaikai darželyje komentavo nuotraukas, pasakojo ką galima iš jų gaminti.
Veikloje, kai mamos kartu su vaikais gamina salotas darželyje, ugdomas vaikų sveikos mitybos suvokimas ir pozityvus požiūris į sveiką gyvenimo būdą. Vaikai, stebėdami ir praktiškai dalyvaudami gaminimo procese, įgijo praktinių įgūdžių, lavino savarankiškumą, atsakomybę ir bendradarbiavimo gebėjimus. Taip stipriname ryšį tarp šeimos ir darželio bendruomenės per bendras veiklas.
Kiekvienas mūsų pasodintas augalas, išgerta arbatos puodelio šiluma ir nuoširdi šypsena – tai maža sveikatos sėkla, iš kurios dygsta stipri, gyvybinga bendruomenė. Nes sveikata prasideda nuo širdies...
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Reda Jocienė